Rūmų istorija

XIV a.

Yra įrodymų, jog rūmų mūras yra išlikęs nuo XIV – XV a., o 1623 m. šis pastatas minimas Lietuvos Metrikoje. Tuo metu jis priklausė magistrato suolininkui Simonui Novomiejskiui.


1674 m. namą nusipirko Vilniaus magistrato tarėjas, Vilniaus pirklys Stanislovas Rebertas, kuris jį atstatė ir pridėjo keletą gyvenamųjų patalpų.

1690 m.

Vėliau, 1690 m., magistrato juridinėje priklausomybėje buvusių namų sąraše minimas nedidelis mūrinis namas. Jame gyveno S. Reberto našlė. Ji, antrąkart ištekėjusi už Jono Puitrovskio, 1696 m. užrašė dalį paveldėto namo Starodubo vaiskiui J. Hlinickiui. Jam mirus, namas atiteko Trakų taurininkui J. Pekalnevičius, o jis dalį namo praskolino Trakų horodnyčiams Jonui ir Joanai Oziemblovskiams. Namo dalį pardavė Visų Šventųjų karmelitų vienuoliams. Karmelitai buvo bendras dviejų katalikiškų vienuolių ordinų ir vienos kongregacijos pavadinimas. Pastarieji gyveno atsiskyrėliškai ir buvo ypatingai dvasingi. Ordino vienuoliai laikėsi tylos, pasninko, kasdien rinkosi bendrai maldai. Tai tik dar kartą įrodo, kad Visų Šventųjų g. projektas įsikūręs ramioje ir ypatingą aurą turinčioje vietoje – čia net karmelitų vienuoliai atrasdavo vietą savo maldai ir susikaupimui. Pirmieji karmelitai į Lietuvą atvyko 1687 m., todėl išlieka tikimybė, kad šis pastatas tapo pirmaisiais jų namais!


Istorija gali būti netikėta!

1714 m.

namą iš A. Sapiegienės nusipirko Livonijos kapelionas Aleksandras Pšezdeckis. 1733 m. jį paveldėjo to meto politinis veikėjas Antonijus Tadas Pšezdeckis.

1728 m.

namą iš A. Sapiegienės nupirko Livonijos kapelionas Aleksandras Pšezdeckis, o 1733 m. jį paveldėjo to meto politinis veikėjas Antonijus Tadas Pšezdeckis.

1758 m.

namas padidintas. 1762 m. A. T. Pšezdeckis iš J. ir M. Glebovskių nusipirko dvarelį ir žemės sklypą statyboms už miesto sienos.


Vėliau dvaras buvo rekonstruotas į rūmų vakarinį korpusą, o nugriovus miesto sieną įsiliejo į posesiją ir tapo vienu iš Pylimo g. formavimo taškų. Taigi, šis projektas šiandien ribojasi su dvejomis gatvėmis: Visų Šventųjų ir Pylimo. Ir kas galėjo pagalvoti, jog siena, kuri miestą saugojo nuo totorių įsiveržimų, praėjus tam tikram laiko tarpui bus nugriauta ir sujungs istoriją su šiandiena!

1772 m.

po A. T. Pšezdeckio mirties namą paveldėjo jo sūnus Augustas Dominykas, o jam mirus namas atiteko jo žmonai Onai Pšezdeckienei ir sūnui Mykolui.

1787 m.

Ona Pšezdeckienė, žymi tuometinė rašytoja, lenkų istorinio romano pradininkė, ištekėjo už Tado Mostkio, todėl namas 1790-1805 m. dokumentuose vadinamas tai Pšezdeckių, tai Mostkovskos rūmais. Posesijos pastatai sujungti tik XIX a. pr., nugriovus gynybinę miesto sieną.

1885 m.

Stanislovas ir Marija Golsneriai namą pardavė ukrainiečių pramonininkui Isakui Durunčiai. Tikriausiai tuo metu čia jau buvo įkurtas ir tabako fabrikas. Stebinantis istorijos posūkis, ar ne? Kiek visko jau matė šis namas ir kiek dar visko patirs kartu su Jumis!


Po I. Durunčios mirties tabako fabriką su visais pastatais paveldėjo sūnūs Moisiejus ir Samuilas, kurie visą posesiją užstatė Žemės bankui.

1923 – 1925 m.

pagal architekto A. Filipovičiaus-Duboviko projektą dalis fabriko patalpų rekonstruotos į butus. Taip buvo galutinai suardytas buvęs rūmų interjeras.


Praėjus šiek tiek laiko po II pasaulinio karo pabaigos rūmuose įsikūrė „Orgtechnikos“ konstravimo biuras.


Bet dar ir šiandien vaikščiodami po projekto griuvėsius galėsite rasti vietas, kurios išliko, kurios pulsuoja istorija, kampelius, kurie jums pasakos apie tai, kas čia buvo prieš šimtus metų!

O šiandien, praėjus daugiau nei keturiems amžiams nuo pirmųjų žinių apie šį pastatą, istorija atgimsta! Viskas Jūsų rankose, toliau JŪS būsite istorijos metraštininkai ir kūrėjai.


Prisilietę prie šaltų akmeninių sienų pajusite neįkainojamą istorijos dvasią, klaidžiodami po senus griuvėsius kursite naują istoriją ir kas gali žinoti – galbūt po daugelio metų ir Jūsų pavardė bus įtraukta į šio namo istorijos įrašus.

Patikėkite, jog galite būti istorijos dalimi ir kurti ją drauge su mumis!